Verslai, kurie užsako reklamą, bet pamiršta už ją susimokėti, yra tokie pat dažni kaip lietus rudenį Lietuvoje. Reklamos agentūros, kaip ir restoranai su klientais „palikau piniginę namie“ tipo, nuolat susiduria su vėluojančiomis arba tiesiog ignoruojamomis sąskaitomis. Juk reklama, pasirodo, kai kuriems atrodo kaip kažkoks nemokamas menas – štai užsisakai kampaniją, gauni reklaminius skydelius, socialinių tinklų įrašus ar net televizijos klipą, o tada… tyla. Jokio „ačiū“, jokio pavedimo – tik pasimetusios frazės: „Ai, mes dar nesusitvarkėm buhalterijos“ arba „Pervesim kitą savaitę“. O ta kita savaitė tampa kitu mėnesiu, o kartais – ir kitu gyvenimu.
Kai kurie klientai netgi sugeba įžūliai išsisukinėti – „reklama nepasiteisino, tai ar galim nemokėti?“ Panašu, kad šie genijai įsivaizduoja, jog reklamos agentūra yra kažkokia stebuklų šalis, kur viskas garantuotai virsta milijonais. Bet palaukite, jei restorane užsisakote kepsnį ir jis jūsų nežavi, jūs irgi bandote nemokėti? O jei naujai sukurta svetainė nesugeneravo trilijono per dieną, gal reikėtų nemokėti ir programuotojams? Logika čia stringa kaip senas kompiuteris, bet skolininkų fantazija – niekada.
Kas dažniausiai skolininkai?
Kas tik nori! Smulkūs verslai, didelės įmonės, net startup’ai, kurie vakar dar kalbėjo apie milijonines investicijas. „Ai, mes dabar susitvarkysim finansus ir pervesim“ – girdi agentūros, o paskui jų laiškai pradeda skęsti „atsiprašome, bet šiuo metu atsiskaitymai užtrunka“ pranešimų lavinoje. Klasika.
Ypač dažni skolininkai:
- E. parduotuvės, kurios, matyt, mano, kad jei reklama nesugeneravo milijono per naktį, tai galima ir nesumokėti.
- Renginių organizatoriai, kurių festivalis gal ir įvyko, bet kažkaip biudžetas pradingo kartu su scenos išardymu.
- Maži vietiniai verslai, kurie „oi, čia gi tik keli postai socialiniuose tinkluose, ko čia kabinėtis?“
Kaip atrodo skolos išieškojimo procesas?
O dabar – įdomiausia dalis. Kaip atgauti pinigus iš tų, kurie apsimeta negirdintys? Skolos išieškojimo procesas gali būti įvairus – nuo mandagių priminimų iki teisinių veiksmų, kurių rezultatas gali būti net skolingojo turto areštas.
Primename gražiai – na, visiems pasitaiko užsimiršti. Pirmas žingsnis – draugiškas priminimas el. paštu arba telefonu. Gal žmogus tikrai per skubėjimą pamiršo? Bet jei į jūsų žinutę reaguojama tylos siena, reiškia, kad „užmaršumas“ jau tampa menu.
Primename nebe taip draugiškai – jei mandagumas nepadėjo, laikas pereiti prie formalių žingsnių. Registruotas laiškas, kuriame aiškiai nurodoma skolos suma ir terminas, gali suveikti kaip šaltas dušas.
Pradedame teisines procedūras – čia jau atsiranda rimtesni dalykai: advokatai, ieškiniai, teismai. Jei skola didelė, galima kreiptis į antstolius, kurie išieškos pinigus iš skolininko turto ar sąskaitų.
Viešinimas – jei klientas yra iš tų, kuriems reputacija svarbi, kai kurios agentūros net nesikuklina paviešinti istorijos apie nesąžiningą užsakovą. Aišku, subtiliai – be šmeižto, bet su užuominomis, kurios leidžia suprasti, kas čia už ką skolingas.
Ar visada pavyksta atgauti pinigus?
Deja, ne. Kai kurie skolininkai užsidaro, bankrutuoja arba tiesiog dingsta kaip dūmas. Bet dažniausiai atkaklumas laimi – kai į duris pasibeldžia teisininkai arba antstoliai, net didžiausi gudruoliai staiga prisimena, kad turi pinigų.
Nustebote? Mokėkite už reklamą.
Jei verslas gali sau leisti reklamuotis, jis turėtų galėti ir už tai susimokėti. Priešingu atveju, reklamos agentūros anksčiau ar vėliau praranda kantrybę ir įjungia rimtesnį režimą. O tada jau skolininkams prasideda tikras nuotykis, tik be laimingos pabaigos.