Ilgą laiką buvau įsitikinusi, kad laikrodis yra vienas iš tų daiktų, kurių visiškai pakanka vieno. Juk ką jis daro? Rodo laiką. Viskas. Telefonas, tiesą sakant, tą patį padaro dar tiksliau, todėl teoriškai galėčiau apskritai vaikščioti be laikrodžio ir dėl to gyvenimas tikrai nesugriūtų. Bet teorija yra viena, o rytas prie spintos – visai kas kita.
Vieną dieną užsidedi lengvą suknelę, pasiimi mažą rankinę ir supranti, kad masyvus sportinis laikrodis ant riešo atrodo taip, lyg būtum pakeliui ne į miestą, o matuoti maratono rezultatų. Kitą rytą ruošiesi pasivaikščioti, gal net pabėgioti, ir elegantiškas laikrodukas staiga pasidaro pernelyg subtilus. O kur dar darbas, vakarienės, kelionės, savaitgaliai, susitikimai… Štai tada ir atsiranda mintis, kuri anksčiau skambėjo kaip nereikalingas išlaidavimas: gal trys laikrodžiai nėra tiek jau daug?
Man atrodo, kad ne. Netgi priešingai. Trys gerai pasirinkti laikrodžiai gali būti praktiškesni už stalčių, pilną atsitiktinių aksesuarų.
Pirmasis – tas, kurį galiu nešioti beveik visada
Jeigu reikėtų išsirinkti tik vieną, tikriausiai tai būtų klasikinis moteriškas laikrodis. Ne per didelis, ne per mažas, neutralių spalvų, be daugybės blizgučių ir kitų detalių, kurios po pusmečio pradeda erzinti.
Tai mano kasdienis variantas.
Jis tinka prie džinsų ir marškinių. Tinka prie megztinio. Tinka prie švarko. Net prie paprastų baltų marškinėlių atrodo gerai. Būtent čia slypi jo stiprybė – nereikia galvoti.
Rytais ir taip turime pakankamai sprendimų. Ką apsirengti? Kur padėjau raktus? Ar pasiėmiau įkroviklį? Kodėl likus trims minutėms iki išėjimo nusprendžiau, kad dabar pats tinkamiausias metas persodinti gėlę?
Todėl bent laikrodis gali būti paprastas pasirinkimas.
Klasikinis modelis dar turi vieną savybę, kuri man labai patinka: jis nėra pernelyg susietas su konkrečia mada. Pasikeičia sezono spalvos, rankinių formos, batų tendencijos, o paprastas laikrodis lieka. Ir kažkaip vis dar veikia.
Antrasis laikrodis skirtas ne grožiui. Na, beveik
Tada yra sportinis arba išmanusis laikrodis.
Čia prasideda visiškai kita istorija. Žingsniai, treniruotės, pulsas, laikmačiai, pranešimai ir dar penkiolika funkcijų, kurių pusės turbūt niekada neatidarysiu. Bet keli dalykai iš tiesų praverčia.
Pavyzdžiui, einant pasivaikščioti nereikia kas kelias minutes traukti telefono. Sportuojant patogu matyti laiką ar treniruotės informaciją tiesiai ant riešo. Kelionėse irgi netikėtai geras daiktas.
Ar jis pats gražiausias?
Nebūtinai.
Bet čia ir esmė. Ne kiekvienas daiktas turi laimėti grožio konkursą. Kartais nori laikrodžio, kurio nereikėtų saugoti nuo kiekvieno stalo kampo ar lietaus lašo. Užsidedi ir eini.
Be ceremonijų.
Be to, sportinis laikrodis gana aiškiai atskiria dvi mano dienos būsenas. Kai ant riešo klasikinis laikrodis, jaučiuosi pasiruošusi darbams ir susitikimams. Kai sportinis – galima judėti, važiuoti, vaikščioti, kažkur skubėti ir mažiau rūpintis tuo, kaip viskas atrodo.
Smulkmena? Taip. Bet kartais būtent smulkmenos keičia nuotaiką.
Trečiasis yra visiškai nepraktiškas. Todėl jo ir reikia
Trečias laikrodis – puošnesnis.
Ir čia racionalūs argumentai pradeda truputį byrėti.
Ar man jo būtinai reikia? Tikriausiai ne. Ar noriu jį turėti? Taip.
Tai gali būti elegantiškas moteriškas laikrodis su metaline apyranke, mažesniu ciferblatu, įdomesne spalva ar subtiliai žvilgančiomis detalėmis. Toks, kurį išsitrauki ne kiekvieną rytą, bet prisimeni tada, kai rengiesi vakarienei, šventei, teatrui ar kitai progai, kai norisi atrodyti šiek tiek kitaip.
Laikrodis tokiais atvejais tampa nebe laiko matavimo priemone.
Jis tampa papuošalu.
Ir man tai yra viena įdomiausių laikrodžių savybių. Auskarai nerodo laiko. Apyrankė irgi. O laikrodis sugeba būti ir praktiškas daiktas, ir stiliaus detalė vienu metu.
Beje, puošnesnis laikrodis nebūtinai turi būti prabangus ar brangus. Kartais užtenka tiesiog kitokio charakterio. Gal kasdien nešioji sidabro spalvos aksesuarus, o vakarui turi auksinį laikrodį. Gal įprastai renkiesi metalinę apyrankę, o trečiasis modelis turi odinį dirželį.
Skirtumas nedidelis, bet apranga staiga atrodo kitaip.
Kodėl ne vienas universalus laikrodis?
Atrodytų logiška nusipirkti vieną labai gerą laikrodį ir nebesukti galvos. Ir kai kuriems žmonėms tai puikiai veikia.
Bet ar tikrai egzistuoja laikrodis, vienodai gerai tinkantis sporto salei, darbo susitikimui ir vestuvėms?
Galbūt. Tik dažniausiai universalumas reiškia kompromisą.
Tai panašu į batus. Teoriškai galėtume turėti vieną porą patogių sportbačių ir avėti juos visur. Praktiškai vis tiek atsiranda batai darbui, laisvalaikiui ir progoms. Ne todėl, kad kažkas liepė. Tiesiog skirtingose situacijose norisi skirtingų dalykų.
Su laikrodžiais tas pats.
Vienas skirtas kasdienai. Kitas – aktyviam gyvenimui. Trečias – tada, kai norisi pasipuošti.
Paprasta.
Trys laikrodžiai gali padėti pirkti mažiau
Čia šiokia tokia staigmena. Turėti tris laikrodžius iš pirmo žvilgsnio skamba kaip priešingybė minimalizmui, tačiau gerai apgalvota trijulė gali sustabdyti nuolatinį naujų modelių pirkimą.
Jeigu žinau, kad jau turiu kasdienį, sportinį ir puošnų laikrodį, parduotuvėje daug lengviau sau pasakyti: gražus, bet kam man jis?
Tai gerokai geresnis klausimas nei „ar man patinka?“.
Nes patinka daug kas.
Problema prasideda tada, kai namuose atsiranda šeši beveik vienodi laikrodžiai, iš kurių realiai nešiojami du. Todėl trijų laikrodžių principas man patinka kaip savotiška sistema. Kiekvienas turi savo darbą.
Kasdienis. Aktyvus. Puošnus.
Ir užtenka.
Žinoma, niekas netrukdo turėti penkių, dešimties ar visos kolekcijos, jeigu laikrodžiai yra hobis. Tačiau žmogui, kuris tiesiog nori praktiško garderobo, trys skirtingi modeliai atrodo labai sveikas skaičius. Pakankamai pasirinkimo, kad nebūtų nuobodu, bet dar ne tiek, kad ryte dešimt minučių stovėtum prie dėžutės svarstydama, kuris iš septynių beveik identiškų variantų šiandien „jaučiasi teisingai“.
Galiausiai laikrodis yra keistas daiktas. Laiką galime pasižiūrėti telefone, automobilyje, kompiuteryje ar net orkaitės ekrane. Vis tiek dedame jį ant riešo.
Vadinasi, renkamės ne vien funkciją.
Renkamės tai, kaip norime tą dieną atrodyti ir jaustis. O kadangi ne kiekviena diena vienoda, vieno laikrodžio kartais tiesiog neužtenka. Trijų? Man – pats tas.